Apie musReklamaKontaktaiOrai KauneM

Apie musReklamaKontaktai

Orai Kaune

Miesto aktualijosKultūra ir menasKauniečiaiMokslasSportasSveikataEkonomikaPramogosPolitikaKriminalaiLietuva

2015 May 5 16:47

Tapyba – it pavasario gėrybės

Paskelbė: Vaida

 


Vieną saulėtą, šio greitai atėjusio pavasario, popietę mane į savo namus su šilta šypsena įsileidžia menininkė Lina Zareckaitė. Sakoma, laimingiausi žmonės yra tie, kurie gyvenime daro tai, ko iš tiesų trokšta ir tai puikiai atsispindi jaunosios dailininkės veide.
Prieš kelis metus paklausiusi tėvų patarimo ir baigusi studijas KTU – Vadybos ir administravimo fakultete ji suprato einanti blogu keliu ir nusprendusi toliau nešvaistyti laiko veltui Lina visu greičiu puolė į meno pasaulį, kuriam visada jautėsi priklausanti. Per dvejus pastaruosius metus menininkė jau yra surengusi tris personalines parodas ir dalyvavusi dvejose bendrose parodose Lietuvoje bei pamažu bando skintis kelią Norvegijoje. Kaip pati Lina teigia „Sveikas požiūris į gyvenimą, tikėjimas savo jėgomis ir, svarbiausia, nuolatinis darbas su savimi (o kas sakė, kad tai yra lengva?), gali padėti atrasti tai, ko ieškome – kažkam reikia vidinės harmonijos, kitam išvaikyti nesibaigiantį chaosą savo sieloje, aš tapydama išsivalau ir iškraunu susikaupusias mintis ir energiją“.

Kartu aptarusios jos pačios dekoruotas Vilniuje esančių namų interjero detales ir gerdamos šiltą arbatą, mes patraukiame žiūrėti darbų, puošiančių namų sienas. Erdvė didelė ir šviesi dėl to nemažos apimties dekoratyvūs paveikslai puikiai tinka jaukioje namų aplinkoje. Mane iškarto paperka šiltą atmosferą kuriančios švelnios žemės spalvos, kurių paletė pereina nuo šviesiai gelsvos iki tamsiai rusvos, tačiau tarpais pertraukiamos ryškiai mėlyna, geltona ar raudona spalvomis. Nors kai kurie spalvų deriniai yra gan netikėti, paveiksluose vis tiek gula harmoningai, tarsi kurdami ritmą. Abstrakčios linijos, organinės formos, kuriančios daug asociacijų mane tarsi užhipnotizuoja. Kartu su žuvytėmis, kurios tampa lyg kiekvieno paveikslo akcentu ir vedliu aš pasineriu į nematytą pasaulį, kartais tamsų, rodos, be šviesos tunelio gale, kartais šviesų ir džiuginantį. Manyje tarsi atgyja nuolatinis neišsprendžiamas konfliktas tarp gero ir blogo, šviesaus ir tamsaus ir tik pats turi nuspręsti kurią pusę nori matyti. Neregėto pasaulio daugialypiškumas, išnyrančios ir vėl dingstančios formos priverčia susimąstyti apie pasaulio jėgą ir trapumą tuo pačiu metu.

Mano mintis pertraukia staiga nušvitęs Linos veidas – ji pradeda kalbėti apie savo kūrybinį procesą. – „ Prie paveikslo dirbu labai ilgai. Kiekvieną dieną grįžtu ir vis tepu naują dažų sluoksnį, kuriu naujas formas, improvizuoju ir mėgaujuosi, o suklydusi stengiuosi klaidą paversti privalumu. Aš niekada iki galo neužbaigiu darbo“,- sako Lina žiūrėdama į savo paveikslus,- „ Jau ir dabar galėčiau kai kuriuos dalykus pakeisti, pakoreguoti ar patobulinti“- priduria ji. Būtent daug dienų dedamas darbas , grįžimas prie paveikslo su naujomis idėjomis ir mintimis gimdo įdomias, nematytas formas, kurias jungia panašus koloritas ir žuvys, kurios tarsi plaukioja tame pačiame vandenyje ir veda mus per besitęsiančią istoriją, kuriamą paveiksluose. Kadangi menininkės darbai yra be pavadinimų, tai duoda puikią galimybę kiekvienam žiūrovui susikurti savo istoriją, tokią, kokią jis mato pats, neįstatytas į jokius rėmus ir be jokių užuominų.

Tačiau, vienas svarbiausių aspektų Zareckaitės darbuose, yra faktūra, kurią ji kuria daugiasluoksne tapybą. „Techniniu požiūriu tai pastozinė, aukšto reljefo tapyba, kuri nenaudoja paletės, nes drobės paviršius jai ir yra paletė. Dėl tos pačios priežasties tai daugiasluoksnė, persidengimais ir atodangomis kalbanti tapyba – nepageidautini spalviniai deriniai nenuskutami, bet dengiami naujais, kol galų gale gaunamas norimas rezultatas.“ – teigia Stasys Moskauskis recenzijoje apžvelgdamas jaunosios menininkės darbus. Dėdama sluoksnį ant sluoksnio, maišydama akrilinius, aliejinius dažus bei liedama akvarelę vienoje drobėje, kai kur pereidama į ramias lesiruotes, kai kur raižydama dažus, kai kur šiaušdama paviršių autorė tarsi kuria dar vieną istoriją šalia vaizdinės, kuri padeda kurti bendrą paveikslo nuotaiką. Pastebėjusi, kaip aš tyrinėju faktūrą, Lina prisiartinusi pradeda rankomis glostyti paveikslo paviršių ir sako jog jai patinka kuomet žiūrovas pastebi šiuos dalykus ir priėjęs arčiau gali pats apčiuopti tuos sluoksnius dažų, kalveles, griovelius, kurie tarsi leidžia įsivaizduoti dailininko darbo eigą, pastangas. Juk meno darbų lytėjimas gali sukelti dar neatpažintų ir visai kitokių potyrių nei leidžia rega.

Pabaigusi arbatą aš padėkoju už viešnagę ir su kokia šypsena buvau pasitikta su tokia pačia esu ir išlydima. Išėjusi dar ilgai galvoju apie dailininkę palikusią man labai didelį įspūdį ir įkvėpusią nepasiduoti bei rasti veiklą, kuri ir man suteiktų tiek daug laimės. Kaip greitai ir kupinas vaisių užuomazgų ateina pavasaris gamtoje taip į meno pasaulį lyg į savo natūralią erdvę atėjo ir Lina, pilna

Resultater (norsk) 1:

Apie musReklamaKontaktaiOrai KauneMiesto aktualijosKultūra ir menasKauniečiaiMokslasSportasSveikataEkonomikaPramogosPolitikaKriminalaiLietuva2015 May 5 16:47Tapyba – it pavasario gėrybėsPaskelbė: Vaida Vieną saulėtą, šio greitai atėjusio pavasario, popietę mane į savo namus su šilta šypsena įsileidžia menininkė Lina Zareckaitė. Sakoma, laimingiausi žmonės yra tie, kurie gyvenime daro tai, ko iš tiesų trokšta ir tai puikiai atsispindi jaunosios dailininkės veide.Prieš kelis metus paklausiusi tėvų patarimo ir baigusi studijas KTU – Vadybos ir administravimo fakultete ji suprato einanti blogu keliu ir nusprendusi toliau nešvaistyti laiko veltui Lina visu greičiu puolė į meno pasaulį, kuriam visada jautėsi priklausanti. Per dvejus pastaruosius metus menininkė jau yra surengusi tris personalines parodas ir dalyvavusi dvejose bendrose parodose Lietuvoje bei pamažu bando skintis kelią Norvegijoje. Kaip pati Lina teigia „Sveikas požiūris į gyvenimą, tikėjimas savo jėgomis ir, svarbiausia, nuolatinis darbas su savimi (o kas sakė, kad tai yra lengva?), gali padėti atrasti tai, ko ieškome – kažkam reikia vidinės harmonijos, kitam išvaikyti nesibaigiantį chaosą savo sieloje, aš tapydama išsivalau ir iškraunu susikaupusias mintis ir energiją“.Sammen de eier tettere konsultasjoner i Vilnius i hjemmet interiør er dekorert i detalj og gerdamos varm te, ser vi arbeidet med puošiančių patraukiame hjem. Plass store og lyse resultatet betydelig volum av dekorative malerier perfekt for en koselig atmosfære. Meg paperka bare varm atmosfære som oppretter en mild jorden fargepaletten går fra blek gul til mørk brun, med mellomrom, men forstyrret en lys blå, gul eller rød farger. Selv om noen av fargekombinasjonene er helt uventet, fortsatt tall skal harmonisk, som om å skape en beat gula. Abstrakt linjer, organisk form, mange foreninger meg liksom užhipnotizuoja. Sammen med ansvar, noe som gjør hver av maleriet som aksent og veiviseren jeg pasineriu i verden er kjent med, noen ganger mørk, synes det, ingen lys i enden av tunnelen, noen ganger lys og džiuginantį. Meg blir liksom levende i en konstant konflikt mellom gode og ikke ondt, lys og mørke, og det eneste til å bestemme hvilken side du vil se. Verden aldri før sett daugialypiškumas, išnyrančios og dingstančios igjen gjør verden tenker styrke og skarp samtidig.Mano mintis pertraukia staiga nušvitęs Linos veidas – ji pradeda kalbėti apie savo kūrybinį procesą. – „ Prie paveikslo dirbu labai ilgai. Kiekvieną dieną grįžtu ir vis tepu naują dažų sluoksnį, kuriu naujas formas, improvizuoju ir mėgaujuosi, o suklydusi stengiuosi klaidą paversti privalumu. Aš niekada iki galo neužbaigiu darbo“,- sako Lina žiūrėdama į savo paveikslus,- „ Jau ir dabar galėčiau kai kuriuos dalykus pakeisti, pakoreguoti ar patobulinti“- priduria ji. Būtent daug dienų dedamas darbas , grįžimas prie paveikslo su naujomis idėjomis ir mintimis gimdo įdomias, nematytas formas, kurias jungia panašus koloritas ir žuvys, kurios tarsi plaukioja tame pačiame vandenyje ir veda mus per besitęsiančią istoriją, kuriamą paveiksluose. Kadangi menininkės darbai yra be pavadinimų, tai duoda puikią galimybę kiekvienam žiūrovui susikurti savo istoriją, tokią, kokią jis mato pats, neįstatytas į jokius rėmus ir be jokių užuominų.Tačiau, vienas svarbiausių aspektų Zareckaitės darbuose, yra faktūra, kurią ji kuria daugiasluoksne tapybą. „Techniniu požiūriu tai pastozinė, aukšto reljefo tapyba, kuri nenaudoja paletės, nes drobės paviršius jai ir yra paletė. Dėl tos pačios priežasties tai daugiasluoksnė, persidengimais ir atodangomis kalbanti tapyba – nepageidautini spalviniai deriniai nenuskutami, bet dengiami naujais, kol galų gale gaunamas norimas rezultatas.“ – teigia Stasys Moskauskis recenzijoje apžvelgdamas jaunosios menininkės darbus. Dėdama sluoksnį ant sluoksnio, maišydama akrilinius, aliejinius dažus bei liedama akvarelę vienoje drobėje, kai kur pereidama į ramias lesiruotes, kai kur raižydama dažus, kai kur šiaušdama paviršių autorė tarsi kuria dar vieną istoriją šalia vaizdinės, kuri padeda kurti bendrą paveikslo nuotaiką. Pastebėjusi, kaip aš tyrinėju faktūrą, Lina prisiartinusi pradeda rankomis glostyti paveikslo paviršių ir sako jog jai patinka kuomet žiūrovas pastebi šiuos dalykus ir priėjęs arčiau gali pats apčiuopti tuos sluoksnius dažų, kalveles, griovelius, kurie tarsi leidžia įsivaizduoti dailininko darbo eigą, pastangas. Juk meno darbų lytėjimas gali sukelti dar neatpažintų ir visai kitokių potyrių nei leidžia rega.Pabaigusi arbatą aš padėkoju už viešnagę ir su kokia šypsena buvau pasitikta su tokia pačia esu ir išlydima. Išėjusi dar ilgai galvoju apie dailininkę palikusią man labai didelį įspūdį ir įkvėpusią nepasiduoti bei rasti veiklą, kuri ir man suteiktų tiek daug laimės. Kaip greitai ir kupinas vaisių užuomazgų ateina pavasaris gamtoje taip į meno pasaulį lyg į savo natūralią erdvę atėjo ir Lina, pilna

Resultater (norsk) 2:

Om musReklamaKontaktai Været i Kaunas by aktualijosKultūra og menasKauniečiaiMokslasSportasSveikataEkonomikaPramogosPolitikaKriminalaiLietuva 2015 5 mai 16:47 Maleri - det spretter godbiter Publisert: Vaida En solrik våren kommer fort denne ettermiddagen meg til huset hans med et varmt smil innrømmet for formål kunstneren Lina Zareckaitė. De sier de lykkeligste menneskene er de som i livet vet hva du egentlig ønsker og dette gjenspeiles i den unge kunstnerens ansikt. For noen år siden paklausiusi foreldrenes råd og høyere studier ved Kaunas University of Technology - Ledelse og Administrasjon Avdeling hun innså passerer dårlig måte, og bestemte seg for å fortsette å kaste bort tid forgjeves Lina på full fart stormet inn i kunstverdenen, som alltid følt tilhørighet. I løpet av de siste to årene, har kunstneren allerede organisert tre separatutstillinger og deltatt på to felles utstillinger i Litauen og er langsomt prøver å pløye i Norge. Som Lina sier en sunn holdning til livet, en tro på sin egen styrke og, fremfor alt, konstant arbeid med dem (? Som sa det var lett), kan hjelpe deg å finne det du leter etter - noen har til indre harmoni, en annen spre uendelig kaos din sjel, jeg Maleri renser og tømmer akkumulert tanker og energi. Sammen Etter å ha betraktet som den mest dekorerte i Vilnius i hjemmet interiør og drikker varm te, slår vi vi se verk pryder veggene i husene. Plass store og lyse på grunn av tilsig av dekormaling er perfekt for en koselig hjemmemiljø. Jeg ble umiddelbart ødelagt ved å skape en varm atmosfære myke jordfarger med paletten går fra lys gul til mørk oker, men blir avbrutt av intervaller på lyse blå, gule og røde farger. Mens noen fargekombinasjoner er ganske uventet, malerier fortsatt ligger i harmoni, og skaper en slags rytme. Abstrakte linjer, organisk form, og skaper mange assosiasjoner meg som užhipnotizuoja. Sammen med fisken, noe som gjør hver male en aksent som en veiviser og jeg dykke inn i usynlige verden, noen ganger mørk, ser ut til å være noe lys i enden av tunnelen, noen ganger lyse og džiuginantį. Gjenopplive meg står ikke løst konflikten mellom godt og ondt, lys og mørke, og bare seg selv å bestemme hvilken vei du vil se. Enestående flerdimensjonal verden som fremstår igjen og forsvinner i form fører verden til å tenke på styrke og skjørhet samtidig. Mine tanker avbrytes plutselig opplyst Lina ansikt - hun begynner å snakke om sin kreative prosessen. - "Maleriet jeg jobber veldig lenge. Hver dag jeg går tilbake og smøre et nytt strøk med maling, du oppretter en ny form, improvisere og nyter, og vært galt å prøve å bug i styrke. Jeg har aldri helt ikke har avsluttet arbeidet, "- han sier Lina ser på hans malerier -" For nå kan jeg når ting endrer seg, justere eller forbedre "- legger hun til. Det var en masse ekstra arbeidsdager, tilbake til maleriet med nye ideer og tanker føder en spennende, usett former, som kombinerer lignende farge og fisk, som synes å fly i samme vann og fører oss gjennom den fortsatte historien, laget illustrasjonene. Som kunstnerens arbeid er uten navn, det gir en flott mulighet for hver seer til å skape sin egen historie, etter hva han ser seg selv, ikke satt inn noen ramme og uten noen hint. Men en av de viktigste aspektene Zareckaitės arbeid er tekstur, som det er å utvikle flerlags maleri. "Teknisk sett det pimpasto, høyt relieff maleri som ikke bruker paletten, fordi overflaten av hennes lerret og palett. Av samme grunn er det flere lag, overlappende og eksponeringer talende maleri - uønsket fargekombinasjoner nenuskutami, men dekket med nye, men til slutt produsert ønsket resultat. "- Sier Stasys Moskauskis gjennomgang, gjennom arbeidet til den unge kunstneren. Når du legger lag på lag, omrøring akryl, oljemaling og akvarell Shedding et enkelt lerret, delvis ved å flytte til en rolig lesiruotes, noen ganger roaming maling noen steder som forfatteren šiaušdama overflate som har en historie med nær visuelle, noe som bidrar til å skape en generell stemning av maleriet. Observasjon av hvordan jeg undersøker tekstur, starter Lina prisiartinusi hendene kjærtegne overflaten av maling og sier at hun liker når betrakteren observerer disse tingene og kom nærmere til seg selv for å ta tak i lag med maling, åser, grooves, noe som tillater oss å forestille seg som om kunstnerens arbeidsflyt innsats. Tross alt, kan kunsten berøre avtrekkeren ennå uidentifiserte helt andre erfaringer enn gjør visjon. Etter gjennomføringen av te jeg takket ham for hans opphold og hva et smil ble møtt på samme am og la stå i rotasjon. Gått for lang tid på å tenke kunstneren forlot mannen veldig imponert og inspirert til ikke å gi opp og finne aktiviteter som gir meg så mye glede. Hvor rask og full av frukt bud våren kommer så naturlig inn i kunstverdenen som i deres naturlige plass og Lina dro fulle